Java ėshtė gjuhė programuese e orientuar nė objekte e cila ėshtė pas zhvilluar nė fillim tė viteve 1990-ta nga James Gosling dhe kolegėt e tij tė kompanisė Sun Micrososytems.
Nė dallim nga gjuhėt tjera programuese, Java as nuk kompilohet nė kod tė makinės, e as nuk interpretohet gjatė ekzekutimit, por kompilohet nė ēka ėshtė e njohur si "bytecode", qė pastaj ėshtė i ekzekutuar nga makina virtuale e Javas.
Fillimisht Java filloi si projekt me emrin "Oak" nėn udhėheqjen e James Gosling mė Qershor 1991. Gosling kishte pėr qėllim tė bėnte implementimin e makinės virtuale, si dhe realizimin e njė gjuhe qė do tė kishte ngjashmėri me gjuhėn programuese C, por nė anėn tjetėr do tė kishte njėtrajtshmėri dhe thjeshtėsi mė tė madhe se gjuha programuese C dhe ajo C++.
Lėshimi i parė publik i Javas qė sipėrfaqėsoi mė 1995 ishte i njohur me emrin Java 1.0. Ky version e pėrmbushi premtimin "Write Once, Run Anywhere" (WORA), dhe ishte relativisht i sigurt, duke ofruar mundėsi pėr tė ndryshuar parametrat e sigurisė, si dhe duke lejuar kufizimin e qasjes tė skedave nėpėrmjet rrjetit. Pas kėtij lėshimi, nuk kaloi shumė kohė deri sa ueb-shfletuesit kryesor e pėrfshinė Javan, ku ky hap ndikoi nė rritje tė shpejt tė popullaritetit tė saj.
__________________
JETA ESHT E BUKUR
JETOJE
DHIMBJA ESHT E TRISHTUAR
HARROJE